„Tai tik sapnas“

Kartais meilė lyg sapnas, kuriame viskas yra įmanoma. Tik bėda ta, kad ateina laikas ir mes pabundame. Bet būna ir taip, kad pabudę iš sapno ilgai jį nešiojame savyje.

Tai buvo paprasta ir taip smagu,

Taip vaikiška, jaunatviškai saldu.

Kiekvienas tavo žingsnis keitėsi ratu

Ir nemąsčiau, kad galim būt kartu.

Bet augo mūsų norai sulig diena –

Tau neužteko vien klegėt lange…

Palietęs skruostą nuostabia ranka,

Užgrojai mano sielos gitara.

O aš sukūriau dainą be natų.

Ji skamba tik tuomet, kai ją užgroji tu,

Todėl, sustabdęs laiką be jokių vargų,

Man ištarei: „na pagaliau gi mes kartu“.

Tai buvo magiška, tarsi kine,

Skrajojome žvaigždėtam danguje,

O dar vėliau – sušokom tango naktyje,

Užgrojus giesmę lakštingalai lange.

Atmerkusi akis aš suprantu,

Kad viskas buvo sapnas ir netgi tu...

Kad stovi mano sielos gitara kampe,

O natos blaškosi užstrigusios laike.

Todėl aš tyliai sušnabždu:

„Na, kurgi Tu?

Gal Tu paklydęs tamsoje,

Gal nežinai kelių?“

Ir išgirstu lyg aidą naktyje:

„Aš taip arti,

Visai šalia…

Esu aš Tavo širdyje!“ Ištrauka iš Knygos "Palieski angelo sparnu"