top of page
  • Writer's pictureDeivina Orchidė

Aš, Kovidas ir mano juokas

Atnaujinta: 2021-02-01

Airijoje ir vėl paskelbtas visos šalies karantinas.

Ir vėl ribojamas judėjimas – vos penki kilometrai nuo namų.

Ir vėl uždaromos parduotuvės...

Ir vėl, priploję sėdynes prie kėdžių, stengsimės negalvoti, kas bus rytoj?

O aš galvoju man verkti ar juoktis?


Labai tikėjausi, kad visgi karantino nebus, kad apribos tik kažkurias apylinkes ar miestus.

Tačiau, ne!..

Prireikė vėl visus mus uždaryti namuose.


Vakar, išgirdusi šią naujieną, verkiau, nes ir vėl mano verslo durys užveriamos 6 savaitėms, vėl nuostoliai, vėl iš naujo bus kabinamasi nagais ir dantimis, kad tik jis visai nežlugtų.


Taip pat negalėsiu išvykti į Angliją susitikti su žmogumi, kuris visai netikėtai atsirado mano gyvenime, beje, dėka, pirmojo karantino. Tik bijau, kad, dėka, antrojo karantino jo neteksiu... Iš kitos pusės, džiaugiuosi, kad atitolino mūsų susitikimą – tai tik parodys kokie stiprūs jausmai.

„Na, ką gi, laukiau susitikimo keturias savaites, tai palauksiu dar šešias...“ – sumurmėjo jis, šypsodamasis per mobiliojo ekraną.

Džiaugiuosi, kad turi kantrybės... Šypsausi ir aš...



Baisu, kai pagalvoju, kad vėl negalėsiu apkabinti savo anūkėlio – mažojo princo ir savo vaikų.

Bet ar aš galiu ką pakeisti?

Velniškai gaila, bet ne.

Tik žinau, kad tiek su vaikais, tiek su anūkėliu galėsiu bendrauti per atstumą, vėlgi žiūrint į mobiliojo ekraną. Mano mažasis princas, mane pamatęs, bučiuos jį ir šauks: „Hi, močiute!“


Ech...

Gimtadienį ir vėl, kaip Velykas, prasėdėsiu prie kompiuterio ekrano. Na, ir ką? Juk prisiekiau pati sau, kad po penkiasdešimtmečio daugiau niekada jo nebešvęsti: „Ką čia švęsti, kai riedi nuokalnėn!..“


Verkiau vakar...

Oi, kaip verkiau...


Norėtųsi verkti ir šiandiena, bet šiandiena šypsausi – yra kaip yra.

Nesiruošiu daugiau ir nebenoriu verkti. Pabodo... Jau žinau, jau išmokau būti uždaryta... Kaip ne kaip, įgavau patirties ir šį kartą aš jau žinau kaip išgyventi. Žinau ir tai, kad svarbiausia išlikti saugiems ir sveikiems.

Todėl šiandiena leidžiu sau tiek, kiek galiu sau leisti – nepasiduoti blogai nuotaikai ir tik juoktis.



20.10.20

8 peržiūros0 komentarų

Susiję įrašai

Rodyti viską
bottom of page